Vida Čyžienė

Mokyklos steigėja ir mokytoja

Pedagoginį darbą pradėjau prieš 24 m. Kadangi pati buvau ,,naminis“ vaikas, niekada nelankiusi jokio darželio, todėl dukrai pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, norėjau būti šalia. Be to ir šiaip visuomet domėjausi vaikais. Todėl pradėti pedagoginę karjerą nebuvo taip sunku. Suradau tuomet patį geriausią darželį (,,Drobės“) Kaune ir direktorei pasiūlius dirbti auklėtoja – sutikau. Įstojau į Šiaulių pedagoginį universitetą studijuoti ikimokyklinės pedagogikos. Augo mano dukra, augo mano auklėtiniai, augau ir aš.

Apie 1990 m. susidomėjau Montessori pedagogine sistema, kurios laisvo ugdymo idėjas skleidė tuo metu į Lietuvą atvykusios pedagogės iš JAV. Pirmieji kursai, kuriuos vedė D. Petrutytė, prieškario metais buvusi pačios žymios italų pedagogės M.Montessori mokinė, sužavėjo, įkvėpė pradėti naują kelią – IEŠKOJIMŲ KELIĄ. Supratau, kad jei noriu taip dirbti, turiu pati keistis, tobulėti. Jei noriu ką nors gero duoti vaikams, pirma pati turiu savyje to turėti. Domėjausi ir R. Šteinerio pedagogika, vėliau atradau ir Š. Suzuki pedagogikos principus. Atrodė, kad šias tris laisvo ugdymo kryptis sieja labai daug bendro, pirmiausia – didelė pagarba vaikui, individualus priėjimas, siekis padėti atsiskleisti vaiko asmenybei. Tačiau visuomet likau ištikima M. Montessori pedagogikai.

Vėliau teko apsilankyti Vokietijoje ir stebėti darbą pradinėse montesori klasėse. 1996 m. mokykloje – darželyje ,,Žemyna“, remiama entuziastingų tėvelių, pradėjau dirbti su pirmąja pradinukų montesoriukų laida. Vėliau įstojau į Vilniaus pedagoginį universitetą studijuoti pradinio ugdymo, nuolat lankiau seminarus, kursus, kuriuos dabar jau vedė pedagogai montesorininkai iš Vokietijos. Augo mano pradinukai, augau ir aš.

Iškeliavo iš mokyklos pirmoji labai vykusi pradinukų laida, su kuria ir dabar palaikome ryšius. Tai padrąsino keliauti toliau.

Tačiau kelias ne visuomet rožėmis klotas. Buvo pradėta įgyvendinti Lietuvos švietimo reforma, įstaigų tinklo reorganizacija. Supratau, kad atsirado grėsmė mūsų mielai, tiek metų kartu kurtai pradinei mokyklėlei ,,Žemynoje“. Todėl atsiradus galimybei ėmiau studijuoti Vytauto Didžiojo universitete karjeros projektavimą. Teko atlikti tyrimą ir parašyti magistro darbą ,,Karjeros projektavimo gebėjimų ugdymas pradiniame mokykliniame amžiuje“. Ir jei iš pradžių maniau, kad atsidūriau visai kitoje srityje, tai vėliau pasidarė labai įdomu, kokie gi tie karjeros projektavimo gebėjimai? Kas gi lemia žmogaus gyvenimo sėkmę?

Išanalizavus Lietuvos bendrąsias ugdymo programas ir išsilavinimo standartus, bei atlikus anketinę mokytojų, tėvų bei vaikų apklausą, pasirodė, kad vienas iš svarbiausių dalykų, kurie vėliau nulemia profesijos pasirinkimą bei sėkmingą karjerą – yra pirmiausia savęs pažinimo ir pristatymo, bendravimo ir bendradarbiavimo, savarankiško mokymosi ir informacijos paieškos bei taikymo gebėjimai. Ir tai dar kartą patvirtino, tik dar stipriau, jog mano pasirinktas kelias – montesori pedagoginės sistemos taikymas ugdymo procese yra geras, teisingas kelias.

Taigi 2008 m. persikėlėme į Kazio Griniaus vidurinę mokyklą, kurioje sužavėjo puikiai suremontuotos patalpos, demokratiški vadovai, geranoriškas pedagogų būrys, džiaugėmės geru mokyklos mikroklimatu. Darbą gerai įvertino tais pačiais metais mokykloje atliktas išorės auditas.

Tačiau 2010 m. Švietimo ir mokslo ministerijai patvirtinus Netradicinio ugdymo koncepciją, dirbti su mišraus amžiaus mokiniais tokio tipo mokykloje atsirado kliūčių.

Todėl 2010 m. balandžio 26 d. buvo įregistruota nauja Viešoji įstaiga pavadinimu ,,Būk savimi“.

Sandra Virbašienė

mokyklos steigėja

Bene vaizdžiausiai pedagogo paskirtį M. Montessori nusako šiais žodžiais: “Mokant vaikus reikia stengtis taupyti jų pajėgas ir padaryti, kad sunkenybių nugalėjimas jiems būtų lengvas ir džiaugsmingas. Mes  esame šių keleivių vadai, keleivių, kurie dar tik žengia į žmogaus minties gyvenimą. Turime būti išmintingi vadai, netrukdyti tų keleivių ilgomis ir tuščiomis šnekomis, bet trumpai ir tiksliai  paaiškinti ir leisti jiems  patiems įsistebėt tai, kas jiems patinka. Turime parodyti jiems, kas yra svarbiausia ir gražiausia, kad veltui negaištų laiko ir per savo kelionę rastų sau daugiausia džiaugsmo ir pasitenkinimo.”

Vilma Kiverienė

 Mokytoja

Pamenu savo pirmąjį Rugsėjį 1-oje klasėje…Ant suolo atverstas baltas sąsiuvinio lapas, kuriame mokytoja paprašė užrašyti, kuo mes svajojame  būti užaugę. Net nedvejodama parašiau MOKYTOJA….

Kai man sukako16 metų, vasaros atostogų metu, savarankiškai susiradau darbą vaikų lopšelyje- darželyje. Tai buvo didžiosios  svajonės maža pradžia.

Baigusi vidurinę mokyklą, įstojau į VDU KVF, filologijos fakultetą, kur pradėjau lietuvių kalbos ir literatūros specialybės studijas. Tuo pačiu metu dirbau vaikų darželyje priešmokyklinės grupės auklėtoja.

1988 m. baigiau studijas universitete. 1990 m. pradėjau darbą buvusioje Kauno ,,Aukuro‘‘ vidurinėje mokykloje (dabartinėje ,,Pilėnų‘‘ vidurinėje mokykloje), pradinių klasių mokytoja. Išleidus pirmąją pradinukų  laidą, mane pakvietė dirbti lietuvių kalbos mokytoja. Atsisakiau…supratau, kad darbo su mažaisiais ugdytiniais nenoriu keisti į jokį kitą. Nusprendžiau toliau dirbti pradinių klasių mokytoja.

Susidomėjusi pradinio ugdymo pedagogika, nusprendžiau plėsti savo žinias. Nuolat lankiau kursus, seminarus, paskaitas. 1994 m. man suteikė pradinių klasių vyr. mokytojos kvalifikacijos kategoriją.

Bėgant metams, įsitikinau, kad darbas su pradinių klasių mokiniais yra didžioji mano gyvenimo dalis. Toliau kibau į darbą. Su savo ugdytiniais dalyvavau konkursuose, olimpiadose, parodose, džiaugiausi jų pasiekimais. Stebėjau atviras  pamokas, organizavau pažintines – mokomąsias keliones po Lietuvą, pati vedžiau Kauno miesto ir Lietuvos pedagogams atviras pamokas. Aplankiau ne vieną Lietuvos mokyklą, kur pasisėmiau daug patirties. 2003 m. man buvo suteikta pradinio ugdymo mokytojo metodininko kategorija.

2010 m. žiemą susipažinau su Montesori mokyklėlės ,,Būk savimi‘‘ steigėja ir mokytoja Vida Čyžiene. Bendraujant ir bendradarbiaujant, susidomėjau Montesori metodu. Suvokiau, kad mano pačios supratimas ir darbo su vaikais stilius artimas šiai metodikai. Visuomet ir anksčiau ieškojau individualaus priėjimo prie kiekvieno mokinio, stengiausi susidraugauti, kad galėčiau padėti mokytis. Pagarba mokinio asmenybei, jo pastangų įvertinimas ir visokeriopas skatinimas visuomet man atrodė vieni svarbiausių ugdymo procese. Sunkiau besimokančiam ar itin gabiam mokinukui atskirai paruošdavau įdomesnių užduočių. Todėl montesori mokykloje, kur tai atrodė savaime suprantamas dalykas, pasijutau lyg būčiau savo terpėje. Mane domino pats ugdymo procesas, žavėjausi įdomiomis priemonėmis, pati įsitraukiau  į jų gamybą. Pajutau, jog čia mielai priima tai,  ką galiu duoti, ir iš kitos pusės – gaunu pati.

2011 m. sausio – gegužės mėn. Montesori mokytojų ruošimo centre išklausiau paskaitų ciklą ,,Ne mokyti reikia, bet padėti mokytis‘‘.

Manau, kad Montessori klasė  sukuria laisvės ir atsakomybės atmosferą, kuri vaikams padeda tapti savarankiškais, rūpestingais, jautriais ir atsakingais piliečiais, siekiančiais žinių ir problemų sprendimo visą savo gyvenimą.  To jie išmoksta ne tik per kasdieninę veiklą matematikos, sensorikos, geografijos, gamtos mokslų, lietuvių kalbos, meno, muzikos ir judesių srityse, bet ir bendraudami. Vaikai mokomi rūpintis, padėti vienas kitam, kuriama pozityvi atmosfera ir demokratiški tarpusavio santykiai, tiek tarp mokinių, tiek ir tarp visų bendruomenės narių. Siekiama, kad jaunesnieji jaustųsi saugūs, globojami vyresnių, o vyresnieji jaustųsi atsakingi  už juos. Taip kuriama mini visuomenė, su įprastomis bendravimo taisyklėmis. Čia mokiniai mokosi per aktyvų kontaktą su metodinėmis priemonėmis. Kiekvienas vaikas pasirinktinai įsitraukia į darbą, taip įgydamas pozityvų požiūrį į mokymąsi.

Ada Sieger

 Mokytoja

Viena  iš nuostabiausių gyvenimo dovanų – susipažinimas su Montessori ugdymo filosofija. 
Labai aiškiai pamenu, kaip stebėdama ikimokyklinio amžiaus vaikus montessori klasėje, suvokiau, kad tai, ką dabar matau yra genialu ir svarbiausia, be galo prasminga.

Būdama 19 metų pradėjau savo mokytojos kelią, kurio metu atradau, kad pradinis ugdymas – tai yra tai, kas mane įkvepia ir skatina eiti pirmyn. Tai nuostabus žmogaus amžiaus tarpsnis, kuriame vaikas kuria save, o tos kūrybos dalis esi ir tu. 
Studijuodama AMS Duhovka Institute – dalyvaujant priemonių pristatyme, gilindamasi į ugdymo filosofiją, neapleido jausmas ir mintis, kad Marijos Montessori gyvenimas ir pasišventimas vaikui, moksliniai ir pedagoginiai atradimai yra  XXI amžiaus didžiųjų švietimo pokyčių ištakos. 
Džiaugiuosi, kad nuo šių metų prisijungiau prie mokyklos “Būk Savimi”  bendruomenės ir galimybės gilintis į montessoriško pradinio ugdymo kelią.

Lijana Lukošienė

 Mokytoja

„Padėkime vaikui tai padaryti pačiam“ – vienas pagrindinių M.Montessori principų. Stebėti, skatinti , padėti ir gerbti  – pagrindiniai mano uždaviniai. Jeigu vaikai – mūsų gyvenimo gėlės, tai aš – laimingas sodininkas. Mano darbas – kruopščiai paruošti, purenti, laistyti dirvą. T.y. sukurti tokią aplinką, kur vaikai galėtų visapusiškai save realizuoti, įkvėpti juos darbui ir bendrystei, padėti pažinti save, atrasti ir suprasti pagrindines vertybes. Aš negaliu pagreitinti jų augimo, bet jaučiu pareigą padėti stiebtis, skleistis ir sužydėti. Juk vaikas atlieka patį sunkiausią ir svarbiausią darbą savo gyvenime – kuria  žmogų. Esu lygiateisė klasės narė, kuri iš vaikų mokosi svarbiausios gyvenimo pamokos – būti čia ir dabar.  Tikiu tuo, ką darau. Einu į darbą su džiaugsmu, ten visada laukia smalsumu degančios akys ir atviros širdys.

Žaviuosi M.Montessori filosofija, įžvalgomis ir sukurtomis mokymo priemonėmis. Turėjau galimybę matyti montesori ugdymo metodo ilgalaikį rezultatą. Mano vyresnioji dukra baigė montesori mokyklą, todėl galiu teigti, kad ši metodika subrandina atsakingą ir savarankišką asmenybę.

Turiu reikalingą kvalifikaciją dirbti šį darbą, dalyvauju seminaruose bei kursuose. Jaučiu poreikį nuolat tobulinti savo žinias. Juk mokytojo darbas – tai nenutrūkstantis procesas: atsakingas ir įdomus.

Ar matėte vaiko akis, kai jis patiria atradimo džiaugsmą? Ar perskaitėte ten spindinčius MAN PAVYKO žodžius?  Atsisukime į vaiką ir girdėkime jį akimis…

Ignas Gutauskas 

Mokytojas

Man be galo svarbi mąstymo ir darymo darna. Labai nemėgstu pozos. Ateinantys stebėti mano darbą su vaikais niekuomet neišvys spektaklio. Taip pat nuolat lavinuosi, nes kitaip, mano manymu, man neturėtų būti leista užsiimti pedagogine veikla.

Jurgita Rupšienė 

Mokytoja asistentė, muzikos mokytoja

Indrė Vitkuvienė

Mokytoja, mokyklos direktorė

Žaviuosi pasauliu esančiu aplink. Šį žavesį kasdienybe noriu padovanoti ir vaikams. Mokykloje man svarbiausia – besąlygiškas tikėjimas vaiku.  Stengiuosi nuolatos studijuoti, jog tai ką gaunu – galėčiau atiduoti kitiems.

Milda Vėbrienė 

Anglų kalbos mokytoja, mokytoja asistentė, administratorė

Atėjau į mokyklą kartu su savo sūnumi prieš tris metus. Ėmiau gilintis į Montessori ugdymo sistemą, mokytis jos. Kasdien bandau atrasti kažką naujo, pritaikyti tai klasėje. Man labai svarbu užmegzti ryšį su vaikais, padaryti taip, kad jiems būtų smagu ir įdomu.
Laisvalaikį leidžiu su šeima, skaitau knygas, žiūriu filmus ir žaidžiu lauko tenisą ir badmintoną. Labai mėgstu šokoladą ir klasikinį roką
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi būdama “Būk savimi” mokyklos bendruomenės nare.

Eglė Ruchanskytė

Individualaus darbo mokytoja

Pedagoginį darbą dirbti pradėjau  2015 metais,  kai baigusi istorijos studijas Vytauto Didžiojo Universitete gavau pasiūlymą dirbti „Būk savimi“ Montesori pradinėje mokykloje. Nė nedvejodama sutikau, nes  visada jaučiau, kad mokytojo profesija  artima man. Labai džiaugiuosi, kad dirbdama šioje mokykloje sukaupiau pedagoginės patirties. Siekdama įgyti jos dar daugiau nuolat lankau įvairius kursus ir seminarus. Be to, šiuo metu studijuoju pedagogikos studijų programą Vytauto Didžiojo Universitete.

Prieš kelis metus, ėmiau domėtis kaip laiko tėkmėje kito, vystėsi mokinių švietimas Lietuvoje bei pasaulyje. Taip pat netradicinio ugdymo modeliais: Valdorfo, Montesori,  Suzuki metodu, Izraelio, Suomijos švietimo sistema. Praktiškai susidūrus su Montesori ugdymo modeliu, įsitikinau,  kad šis metodas puikus dirbant su ikimokyklinio ir pradinių klasių mokiniais. Montesori ugdomosios priemonės skatina vaiko mąstymo ir sintezavimo procesą, yra patrauklios, įdomios,  nenuobodžios. M. Montesori teigė: „ką rankos daro – protas atsimena“. Todėl atlikdami specialias priemones vaikai naudojasi visais jutiminiais sugebėjimais (pvz. lytėjimu) ir tai padeda jiems lengviau, greičiau suvokti, įsiminti informaciją. Taip pat individualizuotos užduotys suteikia galimybę pastiprinti silpnesnius mokinio gebėjimus arba dar labiau pagilinti žinias. Montesori klasėje mokinys gali laisvai pasirinkti veiklą, kurią nori atlikti, todėl mokosi pats priimti sprendimus bei savarankiškai dirbti. Tačiau svarbiausia, kad šis metodas leidžia individualiai dirbti su kiekvienu vaiku, skatina kurti šiltus,  pagarbius abipusius santykius, kuria darnią ir draugišką klasės atmosferą.

Man kaip pedagogei, labai svarbu,  kurti tokią erdvę,  kurioje mokinys jaustųsi saugiai, komfortabiliai. Padėti vaikui drąsinant jį, stiprinant jo pasitikėjimą savimi.  Atrasti stipriąsias savybes ir jas vystyti, kad ateityje galėtų jomis pasinaudoti. Taip pat siekti, kad be akademinių žinių įgytų socialinių įgūdžių ir etiketo. O svarbiausia, mokyti vaikus taip,  kad klasėje matyčiau laimingus veidus ir spindinčias iš susidomėjimo akis.

Jurgita Surgailienė 

Kūno kultūros mokytoja

Raminta Šarkauskienė 

Anglų kalbos mokytoja, direktorės pavaduotoja

Šiuo metu motinystės atostogose

Vaikams privalome duoti du dalykus – šaknis ir sparnus…

Gimiau ir augau labai gražiame mažame miestelyje Pamaryje. Baigusi vidurinę mokyklą, įstojau į Klaipėdos kolegijos, Pedagogikos fakultetą, studijavau ten anglų kalbos pedagogiką, įgyjau anglų kalbos mokytojos kvalifikaciją. Dar studijuojant, teko įgyti nemažai patirties dirbant su vaikais, dirbau vaikų darželyje. Po studijų Klaipėdoje, tęsiau jas Vytauto Didžiojo universitete (anglų kalbos filologiją). Dirbau vidurinėje mokykloje, mokiau anglų kalbą įvairaus amžiaus vaikus. Bet visuomet svajojau dirbti su jaunesnio amžiaus vaikučiais. Ištekėjau ir susilaukiau dukrytės. Taip atsitiko, kad motinystės atostogos užsitęsė ilgiau nei planavau. Tačiau būtent savo dukrytės dėka ir susipažinau su Montessori pedagogine ugdymo sistema. Gavusi pasiūlymą išbandyti jėgas „Būk Savimi“ mokyklėlėje, nedvejodama sutikau. Ir kiekvieną dieną dėkoju likimui, kad mano kelias pasisuko būtent šia kryptimi. Kiekviena diena čia man atneša be galo daug patirties, mokosi ne tik vaikai, mokausi ir aš. Svarbiausia išklausyti, išgirsti ir suprasti. Esu be galo laiminga, kad esu maža „Būk Savimi“ mokyklėlės dalelė, kuri su kiekviena diena auga ir stiprėja. Padėdami vieni kitiems augame visi kartu.

Žaneta Bliucukė

Mokytojos asistentė

Šiuo metu motinystės atostogose

IŠSILAVINIMAS
1991 – 1999 m. – Kauno J.Basanavičiaus vidurinė mokykla
2000 – 2001 m. – “Little Ilford high school” – vidurinė mokykla Londone
2004 – 2005 m. – tarptautiniai montesori kursai “Montessori Centre International” Londone
2006 – 2007 m. – Informacinės technologijos “City & Guilds Start IT” – Londone
2006 – 2007 m. – anglų k. literatūra “Edexcel Certificate English Literacy” Londone
2009 – 2010 m. “verslo vadyba ,,Open University Business and Management” Londone
Susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, gyvenau ilgą laiką Londone, kur baigiau vidurinę mokyklą ir mokiausi toliau. Visada žinojau, kad noriu dirbti su vaikais. Pirmą kartą apsilankiusi Montesori ugdymo įstaigoje supratau, kad ateityje noriu dirbti tik šiuo metodu. Kruopščiai atrinktos, tinkamai išdėstytos, lengvai prieinamos mokomosios priemonės, leidžia vaikams laisvai pasirinkti užsiėmimą, mokytis iš savo klaidų be tesioginės mokytojo pagalbos. Toks darbas teikia vidinį pasitenkinimą, džiugina pasiekimais, nes mokytoja padeda vaikams suvokti laisvės principą, leidžia mokytis savo tempu, savarankiškai.