Montesorinio ugdymo principai

 

Montessori ugdymas

Tradicinis ugdymas

Aktyvus individualizuotas ugdymas per stimuliuojančias, multisensoriškas priemones.

 

Pasyvus mokymasis per į mokytoją orientuotas pamokas.

 

Nevertinamos klasės kaip natūrali socialinė aplinka su įvairaus amžiaus vaikais, skatinanti vidinę kiekvieno vaiko motyvaciją. Mokomasi su džiaugsmu dėl savo paties pasiekimų.

 

Chronologinis grupavimas, dėl kurio atsiranda išorinio vertinimo, tokio kaip pažymiai, konkuravimas ir socialinis pritapimas, poreikis.

 

Pasirinkimo laisvė, kurios sudėtinė dalis yra gebėjimas priimti sprendimus. Mokiniai renkasi veiklas pagal savo individualius poreikius ir interesus.

 

Klasei pritaikyta ugdymo programa reikalauja, kad mokiniai dirbtų tą patį darbą tuo pačiu tempu, neatsižvelgiant į individualius poreikius ar interesus.

 

Dirbama individualiu tempu, todėl mokiniai gali dirbti ilgą laiką, nepertraukiamai. Kiekvienas dirba pagal savo jėgas, nepriklausomai nuo klasės.

 

Grupinis mokymasis reiškia, kad kiekvieno mokomojo dalyko mokomasi pagal nustatytą tvarkaraštį tam tikrą laiko tarpą. Kiekvienas mokinys tiesiogiai įtakojamas bendro klasės progreso.

 

Integralus ugdymas leidžia balansuoti akademinį darbą su judėjimo laisve. Sukuriama harmonija tarp fizinių, socialinių ir protinių veiklų. Visi mokomieji dalykai susieti tarpusavyje.

 

Fragmentinis ugdymas. Mokomieji dalykai tarpusavyje nesusiję. Intensyvaus protinio darbo periodai kaitaliojami su intensyvia fizine veikla, kad atsikratyti atsirandančios įtampos.

 

Skatinama nepriklausomybė, nes klasė sukurta taip, kad leistų vaikui maksimaliai vystytis ir atsiskleisti.

 

Skatinama priklausomybė, nes veiklos inicijuojamos mokytojo.

 

Įsivertinimas atsiranda tada, kai vaikai išmoksta patys objektyviai vertinti savo darbus, dirbdami su priemonėmis turinčiomis klaidų kontrolę ir per individualius pokalbius su mokytoju.

 

Tarpusavio lyginimasis dėl to, kad darbus tikrina ir vertina mokytojas. Mokiniai vertina save kaip “geriausią” ar “blogiausią” klasėje.

 

Į realų gyvenimą orientuotas ugdymas suteikia konkrečius, apčiuopiamus potyrius, kurie yra pagrindas abstrakcijų atsiradimui ir suvokimui.

 

Abstraktus ugdymas verčia mokinius mokytis per mechaninį įsiminimą.

 

Artimas bendravimas su mokytoju leidžia tiksliai vertinti mokinių progresą, tiek akademine, tiek prichologine prasme.

 

Į klasę orientuotas mokymas trukdo atsirasti artimam mokytojo ir mokinio ryšiui. Nustatyti individualiam progresui reikalingi standartizuoti testai.

 

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Email this to someone